- padabnas
- ×padãbnas, -à (brus. пaдoбны, l. podobny) adj. (4)
1. panašus: Gimė sūnus nė in šunį, nė in katę nepadabnas (ps.) Brt. Jūs vienas in kitą padabni Mrk. Jo darbas nepadãbnas an darbą Ds.
padãbna n.: Nė nepadãbna, kad būt lietus iš tokio debesio Rk. Nepadabna būtų, kad aš atgal grįžčiau NS1347. padabnaĩ adv.: Padabnai (matyt) reiks man pačiam išjoti NS491.2. tinkamas, neblogas: Kur žemė padabnesnė (geresnė), užauga ir be mėšlo Ėr.padãbna n.: ^ Iš nepadãbna padãbna padaro Kp. padabnaĩ adv.: Padabnaĩ (gerokai) būdavo naudos svirne Dglš.3. patinkamas, gražus, dailus: Te šinkauna karčema ir mergytė padabnà JD916. O ten vaikščiojo padabnà mergelė, skynė žaliąją rūtelę JV428. 4. galimas, įmanomas: Puodą nepadãbną (labai didelį) privirė žuvų Rud. Žmonėsa tai yra nepadabna, bet ne Dieviep. Dieviep nes visi daiktai yra padabni Ch1Mr10,27. ^ Nepadãbnas tu daikte( (toks plūdimasis) Srj.padãbna n.: Manas Tėve, tau vis pigu (paraštėje padabna), atimk nuog manęs šį kielichą BBMr14,36.
Dictionary of the Lithuanian Language.